טקסט מקורי - ליטאית - Dar Å¡is tas MÄ—nuliui nuÅ¡vietus miesto gatves,...

Dar Å¡is tas
Mėnuliui nušvietus miesto gatves, kelyje pasirodė žvaigždė. O jei dingus tu pamatei jos atspindy mano akyse, nustebau, pajutau. kaip noriu gyvent... Bet galiausiai tenka vėl iš naujo laukt, nes dabar jau nežinau, kodėl nebesigirdi tavo kuždesio, kodėl jaučiu, jog apakau, ar ne nuo spindesio. Žvaigždės, o gal nuo liūdesio, kurį regiu ant tavo peties. Trūksta oro, labai daug minčių, jai užtektu, vien noro, nebūtu kančių, nebūtu blogio, būčiau aš ir būtum tu...