Jei aÅ¡ Å¡okÄiau pro langÄ… - Tai tik lapkriÄio mÄ—nesį, Kai Å¡aligatvis klotas NukraujuojanÄiais lapais. Ä® mane pažiÅ«rÄ—ti subÄ—gtų Kiemo vaikai. AÅ¡ Å¡ypsoÄiausi jiems, AÅ¡ Å¡ypsoÄiausi jiems dar ilgai.
AÅ¡ sakyÄiau: - VaikuÄiai, nebijokite nieko: Nei mirties, nei mokyklos, nei blogų pažymių. AÅ¡ sakyÄiau: - VaikuÄiai, kad tik jÅ«s žinotumÄ—t, Kaip visa tai nesvarbu, Nesvarbu... Nesvarbu...