Ynskt mál: Litavskt
Balta ir Å¡vytinti nuotaka eina.
Jai iš paskos - ją mylintis jaunikis,
o susijungiant jų širdims
turÄ—s mirti mano iliuzijos.
Prieš altorių ji stovi verkdama,
visi sako, kad tai iš džiaugsmo,
o savo Å¡irdyje ji Å¡aukia:
„Sveika, Maria“.
Sumeluos ištarusi žodį „taip“
ir buÄiuodama kryžių atsipraÅ¡ys.
Žinau, kad niekados negalės pamiršti,
jog iš tikrųjų mylėjo mane, o ne jį.